Viskis – kokia šio gėrimo gaminimo istorija?

ViskisJei pasakojama, kaip senovės lietuviai švęsdavo su midaus bokalu rankoje, tai airių ir škotų rankose galima įsivaizduoti stiklą viskio. Škotiškas viskis skaičiuoja jau pusę tūkstantmečio, nors airiai nežada pasiduoti, archyvuose ieško tai patvirtinančios medžiagos ir teigia, kad jie yra šio gėrimo išradėjai. Pats viskio pavadinimas kildinamas iš keltų kalbos frazės uisge beatha, kuri reiškia gyvybės vanduo. Na, gyvybės alkoholis dar niekam nepagerino, tačiau faktas, kad viskis yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, nenuginčijamas. Net 19 viskio rūšių patenka į 40 labiausiai mėgstamų gėrimų sąrašą.

Kalbant apie viskio gamybos technologiją, svarbu paminėti, kad ji per šimtmečius beveik nepakito. Šis gėrimas gaminamas iš įvairių grūdų rūšių: miežių, kviečių, rugių, avižų, kukurūzų. Pradiniai viskio gamybos etapai primena paprasto lietuviško alaus ruošimą – grūdai yra sumalami, maišomi su šiltu vandeniu, pridedama mielių, būtent kurios ir paverčia grūduose esantį krakmolą etilo alkoholiu.

Užraugtas mišinys keletą kartų distiliuojamas specialiais aparatais. Pradinės distiliato porcijos yra išpilamos, o paliekama tik jo dalis, kurioje yra mažiausiai nepageidaujamų priemaišų. Distiliavimo pabaigoje gaunamas bespalvis ir itin stiprus – kartais net 80 laipsnių – stiprumo spiritas. Nuo gėrime likusių priemaišų labai priklauso viskio poskonis bei aromatas.

Kitas etapas -  brandinimas. Šaltinio vandeniu spirito koncentracija praskiedžiama iki 63 procentų, o tuomet jis supilstomas į jau kartą naudotas statines. Šiose statinėse buvo brandinti kiti gėrimai: romas, burbonas, cheresas. Naudotos statinės pasirenkamos ne šiaip sau, o dėl to,  kad anksčiau brandinti gėrimai iš medienos išskalauja itin juntamas aromatines medžiagas.

Prieš naudojant statines jų vidinis paviršius nudeginamas liepsna. Šis procesas atveria ąžuolo medienos rieves ir leidžia brandinamam viskiui perimti ypatingas savybes. Viskio brandinimas, priklausomai nuo jo rūšies, vyksta nuo trejų iki dešimties metų. Gėrimas įgauna įspūdingą skonį ir kvapą, o medienoje esantys taninai  nudažo gėrimą gelsvai ruda spalva. Prieš pilstant į butelius viskis dar sykį skiedžiamas, šįkart iki 40 laipsnių stiprumo.

Viskio pasaulis yra itin įvairus – galima rinktis gėrimą pagal kilmę, nuo škotiško iki kanadietiško, ir žaliavą, nuo salyklo iki konkrečių grūdų. Tik atminkite, kad kaip ir bet koks alkoholinis gėrimas, viskis turi būti vartojamas atsakingai ir nepiktnaudžiaujant.