Tikriausiai, jog dauguma piliečių su manimi sutiks, jog lietuviai yra linkę vadovautis tokiu požiūriu, jog visiškai nesvarbu, kokia yra vienos ar kitos priemonės būklė, kol ji veikia – reiškias, jog papildomų investicijų jai tikrai nereikia. Visiškai nesvarbu, tiesą sakant, apie kurią kategoriją, ar konkrečiai sritį, šiandieną šnekėtume, galėtume pastebėti, jog tai iš tiesų dominuoja mūsų sampratoje. Panašu, jog santechnikos darbai tai galėtų puikiausiai įrodyti – turime omenyje mintį – tad šį kartą, remdamiesi šiuo pavyzdžiu, ir pasistengsime panagrinėti šią nišą, jeigu būtų galima taip išsireikšti.

Kalbant konkrečiau, pabandysime išsiaiškinti, kodėl santechnikos paslaugos tampa nepaprastai svarbūs pačiais neįtikinamiausiais momentais, o be viso to ir pasigilinsime, kiek gi kainuoja šios paslaugos, jeigu kreiptumėtės į specialistus? Iš tiesų, kadangi žinome, jog tokie namų ruošos, jeigu būtų galima taip paradoksaliai išsireikšti, mūsų krašto žmonėms ištinka ganėtinai dažnai, esame visiškai tikri, jog šiandienos straipsnis, kuris iš esmės pristatys santechnikos darbų koncepciją, tikrai bus naudingas. Kad ir kaip ten bebūtų, mūsų siekis – pabandyti pateikti informaciją taip, jog straipsnis išlaikytų informatyvumą, tačiau ir vartotojui nebūtų atgrasus – nuoširdžiai tikimės, jog tokių padarinių pasiekti pavyks.

Tikriausiai, jog reikėtų pradėti nuo paaiškinimo, kodėl gi buvome teigę, jog lietuviai niekada netaisys tam tikro daikto, iki tol, kol šis galutinai nepradės nefunckionuoti? Iš tiesų, taip jau yra, jog mūsų visuomenės sampratoje galioja tokia nuostata, jog daiktas yra puikus tol, kol jis tampa nebepataisomas – iš tiesų, tai yra ganėtinai įdomu, žvelgiant į tai, jog atitinkami daiktai retkarčiais, būdami, tarkime, senesni, iš žmonių reikalauja daugybės investicijų, kalbant ne vien tik apie remonto darbus, tačiau taip pat ir alternatyviąsias išlaidas. Kad ir kaip ten bebūtų, tokiose situacijose lietuviai nėra pernelyg linkę gilintis bei analizuoti, kadangi šiems svarbiausia yra tai, kiek atitinkamu – vienu kartu galima išmesti pinigų, jeigu būtų galima taip išsireikšti, ir kaip gi reikėtų pasirinkti tokią išeitį, kurį leistų tokių padarinių išvengti.

Panašu, jog dėl tik ką pasakytos minties net ir tokie procesai, kaip santechnikos darbai, dažniausiai būna patikėti šeimos galvoms – turime omenyje vyrus. Dar viena samprata teigia, jog būtent šeimos galva privalo mokėti atlikti visiškai visus darbus, nežvelgiant į tai, ar šis turi pakankamai žinių, ar šis turi atitinkamą kvalifikaciją, jog galėtų pasiekti aukščiausius padarinius. Kad ir kaip ten bebūtų gaila, dažniausiai nutinka taip, jog pastarieji ne tik, kad nesugeba sutvarkyti, tačiau ir esamą situaciją dar labiau pablogina – natūraliai sakant, vietoj to, jog piliečiai galėtų investuoti pinigus į specialius darbuotojus, kurie puikiai išmano savo darbą ir paslaugą įgyvendintų akimirksniu, šie geriau tvarkys patys ir alternatyviuosius kaštus paprasčiausiai užmirš.

Be jokių abejonių, tai yra neįtikėtinai nenašu mūsų krašto žmonėms – be to, tai taip pat stabdo ir šalies ekonomiką. Labai gaila, jog mūsų visuomenės samprata mūsų krašto piliečiams neša daugiau žalos, nei naudos – tarkime, jeigu būtų darbo pasidalijimas ir piliečiai, pavyzdžiui santechnikos darbus, patikėtų savo srities specialistams, pastebėtume kur kas efektyvesnę pinigų cirkuliaciją – tai neleistų atitinkamų profesijų žmonėms likti be darbo, mažintume nedarbingumą, o ir palaikytume pastovų pinigų judėjimą.

Visa esmė yra ta, jog žmonės privalo naudotis kitų asmenų paslaugomis, jog, pavyzdžiui, santechnikos darbai būtų atlikti kokybiškai ir efektyviai – tai atneš naudos ne vien tik elementariausiems žmonėms, tačiau ir darbuotojams. Nėra prasmės tvarkyti atitinkamų problemų individualiai, jeigu akivaidzu, kad net elementarių įgūdžių trūksta.